Rekuperatorius – kas tai?

Tiek naujos, tiek senesnės statybos namuose populiarėjant rekuperacinėms sistemoms, su poreikiu įsirengti rekuperatorių į mūsų specialistus kreipiasi vis daugiau nuosavą būstą turinčių žmonių. Nors šis poreikis – sveikintinas, toli gražu ne visi klientai šį sprendimą priima tiksliai žinodami tikrąją šio prietaiso paskirtį ir pagrindinius privalumus. Vis dar ne retai pasitaiko atvejų, kai tarp rekuperatoriaus ir vėdinimo sistemos yra dedamas lygybės ženklas, nors abu įrengimai pasižymi savo unikalia paskirtimi. Todėl šiame straipsnyje nusprendėme aptarti esminius jų skirtumus ir atsakyti į svarbų klausimą: rekuperatorius – kas tai?

Vėdinimo sistema ir rekuperatorius: esminis skirtumas

Svarbu žinoti, jog profesionali vėdinimo sistema ir rekuperacinė sistema pasižymi skirtinga paskirtimi. Nors derinami kartu šie prietaisai ne tik puikiai atlieka savo funkcijas ir papildo vienas kitą, jų nereikėtų painioti.

Vedinimo sistema – kas tai?

Kokybiškas patalpų vėdinimas visais laikais buvo svarbus žmonių sveikatai ir, nors ankščiau lauko oro užterštumas sulaukdavo gerokai daugiau dėmesio nei oro užterštumas patalpose, pastaraisiais metais atlikti tyrimai paskatino patalpų orui skirti daugiau dėmesio. Jų rezultatai parodė, jog dažnu atveju žalingų teršalų koncentracija patalpose gali būti ne tik lygi lauko teršalų koncentracijai, bet ir gerokai ją lenkti. Atsižvelgiant į tai, kad oro tarša skatina bet kokio amžiaus žmonių sergamumą – prarandamas atsparumas ligoms bei mažina produktyvumą, vėdinimo sistemos projektavimas patalpose tapo aktualesnis nei bet kada anksčiau.

Remiantis specialistų atliktais skaičiavimais, tik nuolatinė oro kaita patalpose užtikrina, jog iš oro bus pašalintas anglies dvideginis, oro teršalai ir vandens garų perteklius, o pats oras bus papildytas nauju deguonimi. Dėl šios priežasties vėdinimo sistemos, kurių pagrindinė funkcija yra užtikrinti nuolatinę lauko ir patalpų oro apykaitą, kartu išvalant jį nuo kenksmingų dalelių, per gana trumpą laiką tapo tiesiog nepakeičiamu sprendimu šių dienų statybose. 

Vis dėlto čia reikėtų pabrėžti, jog oro varinėjimo po namų patalpas ventiliatorių ar kondicionierių pagalba – tikrai negalima priskirti patalpų vėdinimui. Pastarieji prietaisai labiau skirti patalpų orui judinti bei mažinti jo temperatūrą, ar bent jau temperatūros pojūtį, todėl šių prietaisų atliekamas procesas vadintinas – vėsinimu. 

Rekuperatorius – kas tai?

Atsižvelgiant į tai, kad, kaip jau minėjome, vėdinimo sistema ir rekuperacinė sistema papildo viena kitą, rekuperacinės sistemos poreikis taip pat atsiranda gyvenamas patalpas nusprendus profesionaliai vėdinti.

Rekuperatorius – kas tai?
Rekuperatorius – kas tai?

Mokslininkų apskaičiuota, jog 3 valandų vėdinimo atidarius langus efektas išnyksta praėjus vos pusvalandžiui, o iš oro anglies dvideginis, oro teršalai ir vandens garų perteklius pašalinamas tik patalpas vėdinant nuolat. Taigi, nuolat atidaryti namų langai iš esmės prieštarauja efektyviam energijos naudojimui ypač tuo atveju, kai patalpų plotas yra didelis. Būtent dėl šios priežastiems namuose dažniausiai nusprendžiama įsirengti profesionalias vėdinimo sistemas, kuriose įmontuojamas ir rekuperatorius. Tokiu būdu ne tik stipriai pagerinama patalpų oro kokybė, bet ir, rekuperatoriaus dėka, užsitikrinamos optimalias energijos sąnaudas patalpas vėdinant nuolat.

Taigi, siekiant atsakyti į klausimą rekuperatorius – kas tai?, galima teigti, jog tai – sistema, išsprendžianti sandaraus namo vėdinimo problemas ir leidžianti dar kartą panaudoti iki 95% šilumos, kuri išmetama iš patalpų šalinant jau panaudotą orą.  Trumpai tariant,  rekuperacija – energijos dalies grąžinimas pakartotiniam vartojimui arba tiesiog vėdinimo metu su panaudotu oru prarastos šilumos atgavimas bei grąžinimas atgal į patalpas. Šiame, šilumos energijos atskyrimo ir gražinimo iš panaudoto oro procese bene pagrindinį vaidmenį atlieka rekuperatoriaus viduje įmontuotas specialus įrenginys – šilumokaitis. Jo dėka, išeinantis iš patalpų oras ne tik perduoda savo temperatūrą į patalpas tiekiamam orui, bet ir į patalpas tiekiamas lauko oras savo temperatūrą atiduoda šalinamam orui. Šilumokaičio atskiriama energija yra vadinama šilumos energija.

Iš ko sudarytas rekuperatorius?

Norint išsamiau atsakyti į klausimą „rekuperatorius – kas tai?“, svarbu paminėti, jog tam, kad prietaisą būtų galima vadinti rekuperatoriumi, jis privalo galėti vienu metu vėdinti patalpas ir saugoti jų viduje esančią temperatūrą. Šia funkcija pasižymi ir rekuperatoriumi gali būti vadinami tik prietaisai, kuriuos sudaro:

1. Orą pučiantys ir traukiantys ventiliatoriai

Ventiliatorius galima laikyti viena svarbiausių rekuperatoriaus dalių, nes jų sraigtai užtikrina gerą patalpų vėdinimą. Tokį ventiliatorių sudaro elektrinis variklis ir prie jo pritvirtinta sparnuotė, o didžiojoje daugumoje rekuperatorių modelių montuojami du tokie elektriniai ventiliatoriai. Taip yra todėl, nes prietaiso veikimo metu vienas ventiliatorius įtraukinėja lauko orą į rekuperatorių bei stumia jį toliau į patalpas, o kitas – tuo pačiu metu ištraukinėja patalpų orą ir jį iš patalpų šalina.

Verta atkreipti dėmesį į tai, jog paties rekuperatoriaus kokybei ne mažą įtaką daro šių ventiliatorių variklių konstrukcija, galia, veikimo garsas, svarbus ir juos pagaminusio tiekėjo patikimumas. Jei rekuperatoriuje naudojami elektriniai varikliai yra kokybiški, dažniausiai ir kitos prietaiso dalys būna gan aukštos kokybės.

2. Oro temperatūrą užtikrinantis šilumokaitis

šilumokaitis

Nors šilumokaitis rekuperatoriaus įrenginyje laikomas antraeilio svarbumo dalimi, nes atlieka ne pagrindinę (patalpų vėdinimo), o papildomą – temperatūros mainų tarp tiekiamo ir šalinamo oro srautų užtikrinimo funkciją, ji taip pat turi daug įtakos įrenginio veikimo efektyvumui. 

Šilumokaičiai patalpų temperatūrą dažniausiai tiesiog saugo tol, kol lauko temperatūra krenta žemiau nulio, o šiai nukritus iki – 15 laipsnių ir žemiau, šilumokaitis užtikrina, kad patalpose (prie oro padavimo angų) nesusidarytu ir šaltos lauko oro srovės, o ant ortakių – kondensatas. Dėl šios priežasties gamintojo nurodomas rekuperatoriaus šilumos grąžinimo koeficientas nebūtinai turi būti aukštas. 

Šilumokaičiai vertinami pagal šilumos mainų efektyvumo procentą. Šio mainų proceso metu, ant šilumokaičio sienelių kondensuojasi ir iškrenta drėgmė ir kuo tiekiamo bei šalinamo oro srautų temperatūrų skirtumai didesni, tuo daugiau drėgmės iškrenta. Kiti tiekiamo oro pašildymo būdai nepaima šilumos grąžinimo, todėl dažniausiai naudojami kaip rekuperatoriaus šilumokaičio pagalbininkai, pavyzdžiui, elektrinis tenas. Mažiau populiarūs, papildomo oro pašildymo sprendimai galėtų būti specialūs vandens radiatoriai ar požeminių ortakių sistemos.

3. Oro filtrai

Visuose rekuperatoriuose, tiek prie oro tiekimo, tiek ir prie oro šalinimo kanalų, yra montuojami oro filtrai, kurių paskirtis yra valyti tiekiamą ir šalinamą orą. Dažniausiai rekuperatorių korpusuose jie sumontuojami taip, kad būtų gan lengvai prieinami. Filtrai skirstomi į klases pagal tai, kokio dydžio dalelytes esančias ore jie gali sugaudyti. Dar filtrai skirstomi į valomus ir nevalomus, kurie tik keičiami. Aukštos klasės filtrai dažniausiai būna nevalomi, o keičiami naujais. Geri filtrai gan nemažai kainuoja, todėl jų pirkimo ir keitimo išlaidas reikia įskaičiuoti į rekuperatorių eksploatacijos kaštus.

4. Korpusas

Tai rekuperatoriaus dalis, kurioje pritvirtinti ir tarpusavyje sujungti ventiliatoriai, šilumokaitis, oro srautų kanalai ir filtrai. Jų dydis, kaip ir variklių bei šilumokaičio, priklauso nuo rekuperatoriaus pajėgumo, o pagrindinė užduotis – užtikrinti kuo geresnę vidinių rekuperatoriaus dalių ir procesų temperatūrinę bei garso izoliacijas nuo išorės.

Taigi, vertėtų žinoti, jog to paties gamintojo, vienodų charakteristikų rekuperatoriai, gali skirtis savo korpuso proporcijomis ir korpuso montavimo ypatybėmis, todėl vartotojas, išsirinkęs jam tinkamų parametrų rekuperatorių, dažniausiai papildomai gali rinktis ir jo norimą korpusą. Standartiškai rekuperatoriai žymimi raidėmis P (rekuperatoriaus korpusas skirtas palubiniam montavimui), H (korpusas, horizontaliai tvirtinamas prie sienos), V (korpusas, vertikaliai pastatomas ant grindų). Didelis korpuso privalumas – oro srautų tėkmės kelio keitimo galimybė – bypass funkcija.

5. Rekuperatoriaus valdiklis

Paskutinė, tačiau ne mažiau svarbi rekuperatoriaus dalis – valdiklis, skirtas kontroliuoti kelis vienu metu rekuperacinėje sistemoje vykstančius procesus. Pagrindinis kontroliuojamas procesas – oro srautus kuriančių ventiliatorių sukimosi greičio kontrolė bei šių greičių sinchronizavimas. Svarbu paminėti ir tai, jog esant ypač žemai temperatūrai toks valdiklis užtikrina efektyvesnį šilumokaičio darbą. Kitų procesų kontroliavimas valdiklio pagalba labiausiai priklauso nuo rekuperatoriaus tipo, komplektacijos ir šilumokaičio tipo. Būtina žinoti, jog rekuperatoriuje įrengus papildomus oro šildytuvus bei įvairius matuoklius, jau būtinai prireikia išmanaus ir daugiau kainuojančio valdiklio.

6. Rekuperatoriaus priedai

Atsakius į klausimą „rekuperatorius – kas tai?“, galima apžvelgti ir svarbias papildomas dalis, kurias dažnai būdinga montuoti į rekuperacines sistemas. Tai gali būti tokios dalys, kaip: oro pašildymo prietaisai, temperatūros, drėgmės ar net CO2 matuokliai. Tokie papildomi rekuperatorių priedai tam tikrose rekuperatorių modeliuose montuojami iš karto, tačiau ne retai yra galimybė rekuperacines sistemas priedais papildyti, pavyzdžiui, oro pašildymo įrenginiais. Vis dėlto dėl kiekvieno atskiro priedo su rekuperacinių sistemų specialistais reikia aiškintis papilomai ir jiems, nes tokie priedai taip pat turi įtakos rekuperatoriaus veikimo ir produktyvumo rodikliams.

Kaip išsirinkti kokybišką rekuperatorių?

Remiantis bendra statistika, kokybiškos rekuperacinės sistemos leidžia susigrąžinti net iki 93 % išeinančio oro šilumos, todėl, renkantis rekuperatorių savo namams, iš tiesų rekomenduojame atkreipti dėmesį į didelius kainų skirtumus, taip pat įvertinti drėgmės grąžinimo funkciją. Pastarieji dažniausiai leidžia susidaryti įspūdį ne tik apie pačios sistemos kokybę, bet ir būsimas energijos sąnaudas.

Viena iš populiariausių rekuperatorių rūšių – priešpriešinių srautų rekuperatoriai, dar skirtomi į entalpinius su drėgmės grąžinimu (ERV) ir standartinius (HRV). Šios rūšies rekuperatoriai pasižymi bene paprasčiausiu veikimo principu, grąžina ne tik daug šilumos, bet ir didelę dalį drėgmės iš išleidžiamo oro. Vėdinimo sistemos su šio tipo rekuperatoriais pasižymi galimybe grąžinti iki 93% energijos ir 78% drėgmės (ERV tipo šilumokaičiai su entalpija). Vėdinimo sistemai su tokio tipo rekuperatoriumi, nėra reikalingas papildomas oro pašildymas. Priešingai nei rotacinis rekuperatorius, šis nestabdo savo darbo net ir esant lauko temperatūrai -30 °C (kai yra naudojamas tenas). Apsaugai nuo užšalimo naudojamas šilumokaičio pakaitinimo tenas, tačiau dėl gan šiltų žiemų Lietuvoje, tenas gali net ir neįsijungti per visus metus. 

Turite pasiūlymą, bet abejojate dėl deklaruojamų duomenų? Visada galite juos pasitikrinti pasyvių namų sertifikavimo duomenų bazėje.


Vėdinimo sistemų ir rekuperatorių srityje specializuojamės jau ne vienerius metus, todėl galime pasiūlyti ne tik atsakymą į klausimą „rekuperatorius – kas tai?“, bet ir profesionalią konsultaciją bei kokybišką šių prietaisų įrengimą. Geriau nei bet kas kitas žinome, kad kokybiškai atlikti vėdinimo sistemų montavimo darbai svarbūs ne mažiau nei tinkamai parinkta ir suprojektuota rekuperacinė sistema. Tik aukščiausio lygio rekuperatorius, veikdamas kokybiškai ir tyliai, patalpose iš tiesų užtikrins nuolatinę oro kaitą minimaliomis elektros energijos sąnaudomis, todėl šildymo sąskaitas šaltuoju laikotarpiu leis sumažinti iki 50%. 

Mūsų meistrai vėdinimo sistemos bei rekuperatorių montavimo darbus atlieka itin greitai ir kokybiškai. Jie ne tik atsakys į visus jums kilusius klausimus apie vėdinimo rekuperatorių įrengimą, bet ir ras sprendimą kiekvienai kilusiai problemai. Todėl siūlome dar šiandien kreiptis į mūsų įmonę ir užsiregistruoti konsultacijai

X