Sparčiai augant vėdinimo sistemų poreikiui, o kartu ir nuolat didėjant jų pasiūlai, išsirinkti tinkamiausią vėdinimo sistemą savo būstui – nėra taip paprasta, kaip anksčiau. Kaip nepasimesti tokioje pasiūloje?

Tam, kad būtų lengviau nuspręsti, kokia vėdinimo sistema – plokštelinis, priešpriešinių srautų ar rotacinis rekuperatorius galėtų būti tinkamiausias jūsų būstui ir lietuviškam klimatui, šiame straipsnyje nusprendėme apžvelgti pagrindinius jų privalumus bei trūkumus. 

Rekuperatorius bute: ką būtina žinoti prieš renkantis?

Tam, kad būtų paprasčiau suprasti, kokių savybių reikėtų ieškoti renkantis rekuperatorius butui, svarbu bent preliminariai susipažinti su šių vėdinimo sistemų veikimo principu ir pagrindinėmis rūšimis.

Kodėl svarbu įsirengti rekuperacinę sistemą?

rotacinis rekuperatorius
Rotacinis rekuperatorius

Laikais, kai oro užterštumo problema nuolat auga, o patalpose praleidžiame didžiąją dalį savo laiko, nuolat atidaryti namų langai toli gražu negali užtikrinti nei pakankamos oro patalpų kaitos, nei oro, kuriuo nuolat kvėpuojame, kokybės. Maža to, tam, kad būtų užtikrintas komfortabilus patalpų klimatas, vėdinti ir šildyti jas reikia nuolat, o tai nėra efektyvus energijos naudojimas. Dėl šios priežasties profesionali rekuperacinė sistema, užtikrinanti patalpų vėdinimą ir leidžianti sutaupyti šildymo kaštų, tampa praktiškai neišvengiamu pasirinkimu naujos statybos arba renovuojamuose namuose.

Visos vėdinimo sistemos bute atlieka iš esmės tą pačią funkciją – tiekdamos į jas šviežią, išvalytą orą, jam sušildyti panaudoja iš patalpos šalinamo, jau panaudoto oro šilumą. Pasirinkus rekuperacinę sistemą su entalpijos funkcija, jos kartu grąžina dar ir su panaudotu patalpų oru iš namų patalpos šalinamą drėgmę.

Taigi, kaip nepasimesti vėdinimo sistemų įvairovėje ir nuspręsti, koks rekuperatorius bute galėtų užtikrinti geriausius vėdinimo rezultatus?

Esminiai rekuperatorių skirtumai

Net ir atlikdamos iš esmės tą pačią funkciją, rekuperacinės sistemos pasižymi skirtingais veikimo principais bei efektyvumu, kurie dažniausiai ir tampa pagrindiniais argumentais klientams priimant vieną ar kitą sprendimą.

Kalbant apie centrines rekuperacines vėdinimo sistemas, rinkoje šiuo metu dominuoja dvi pagrindinės rūšys: rotacinis rekuperatorius bei plokštelinis – priešpriešinių srautų šilumokaitis. Pirmojo, rotacinio rekuperatoriaus veikimas yra paremtas šilumos regeneracija, kai korėtas aliuminio būgnas besisukdamas absorbuoja šilumą iš patalpų šalinamo oro. Sukantis masyviam būgnui įšilusi šilumokaičio dalis pereina į tiekiamo oro srautą ir tokiu būdu sušildo šviežią, iš lauko atkeliaujantį orą. Priešingai nei rotacinis šilumokaitis, plokštelinis rekuperatorius veikia kur kas paprasčiau: rekuperatoriaus plokštelėms šilumokaitį suskaldžius į daugybę mažų kanalų (kas antrame kanale teka šiltas iš patalpų šalinamas oras). Per sieneles (plokšteles) šiluma yra perduodama iš šalinamo oro į tiekiamą orą. 

Renkantis rekuperatorius butui, svarbu žinoti, jog rotaciniai šilumokaičiai gali būti pagaminti iš skirtingų medžiagų. Dėl šios priežasties jie skirstomi į  kondensacinius rotacinius rekuperatorius (pagamintus iš aliuminio folijos) ir sorbcinius rotacinius šilumokaičius, pagamintus iš specialios higroskopinės aliuminio folijos

Abi vėdinimo sistemos bute pasižymi vienodu šilumogrąžos procentu – gali grąžinti iki 80-85% su panaudotu patalpų oru išmetamos šilumos energijos. Tačiau, kalbant apie galimybę grąžinti drėgmę, sorbcinis rotacinis rekuperatorius stipriai lenkia kondensacinį rotacinį šilumokaitį: pastarasis gali grąžinti tik 0-40% drėgmės, kai sorbcinis rotacinis šilumokaitis  į patalpas grąžina didžiąją drėgmės dalį (70-75%).

Į dvi skirtingas rūšis skirstomi ir plokšteliniai šilumokaičiai, kurių skirtumus taip pat lemia medžiaga, iš kurių šie pagaminti. Rotacinis rekuperatorius, pagamintas iš plastiko arba aliuminio plokštelių, pasižymi ypač aukštu efektyvumu – gali grąžinti net iki 70-85% šilumos energijos. Tačiau, didžiausias šio šilumokaičio trūkumas – jis negrąžina arba grąžina labai mažą dalį iš patalpų šalinamos drėgmės. Priešingai nei rotacinis šilumokaitis, iš polimerinės membranos plokštelių pagamintas entalpinis šilumokaitis ne tik pasižymi ypač aukšta šilumogrąža (90-95%), bet ir grąžina didžiąją dalį patalpų drėgmės – iki 70-80%. 

Į ką svarbiausia atsižvelgti renkantis rekuperatorius?

Dauguma aukštos kokybės, profesionalių vėdinimo sistemų pasižymi ne tik ypač aukšta šilumogrąža ir galimybe grąžinti drėgmę. Egzistuoja dauguma kitų, ne mažai reikšmingų skirtumų, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį renkantis rekuperacinę sistemą savo būstui.

Rekuperatoriaus įrengimo sudėtingumas

Vienas pirmųjų skirtumų galėtų būti rekuperacinės sistemos įrengimo sudėtingumas, kuris turi itin didelę reikšmę, kai rekuperatorius nusprendžiama įsirengti jau pastatytame būste. Tiesa ta, jog dauguma šilumokaičių namų patalpose montuojami dar statybų eigoje, todėl tokiu būdu sudaromos visos galimybės juos padaryti mažai matomus, o jų veikimas tampa praktiškai negirdimas. Tačiau, gausu atvejų, kai profesionalią vėdinimo sistemą sugalvojama įsirengti būste, kuriame jau atlikta vidinė apdaila. Tokioje situacijoje rekuperatoriaus įrengimo sudėtingumas tampa ypač svarbiu faktoriumi. 

Bene geriausias pasirinkimas tokioje situacijoje galėtų būti mini rekuperatoriai, kurie yra montuojami jau pabaigus visus remonto ir apdailos darbus, todėl gali tapti puikiu pasirinkimu norint užtikrinti kokybišką vėdinimo sistemą įrengtame bute. Faktas, jog šis, mažai vietos užimantis ir interjero negadinantis rekuperatorius vis tiek turės būti laidu prijungtas prie centrinio jo valdymo pulto ir elektros srovės šaltinio. Vis dėlto norint, kad profesionali vėdinimo sistema jūsų namuose taptų kuo mažiau matoma ir negadintų jų estetiškumo, apie rekuperacinės sistemos įrengimą vienareikšmiškai rekomenduojame galvoti dar statybų proceso metu. Tokiu atveju vėdinimo sistemą taip pat galėsite rinktis pagal išskirtinį efektyvumą užtikrinančias savybes, o ne tik pagal montavimo galimybes.

Rekuperatoriaus dydis

Dar vienas, ne mažiau svarbus aspektas, ypač svarstant rekuperatorius butui, yra vėdinimo sistemos dydis. Aukštos kokybės vėdinimo sistemos nėra mažos, todėl dažnu atveju jos netgi montuojamos atskiroje patalpoje, nes jų įrengimas reikalauja daugiau vietos. 

Statybos techninio reglamento A komforto klasė nurodo, kad net mažame bute, turinčiame tik vieną kambarį bei virtuvės ir vonios patalpas, per valandą turi pasikeisti bent 90 m3 oro, todėl, pagal pasirinktų prietaisų galingumą, nesunku apskaičiuoti, kiek mini rekuperatorių reikės jūsų būste. Tiesa, ne visi reikiamą šviežio oro kiekį skaičiuoja pagal būsto plotą, svarbu atsižvelgti ir į patalpų panaudą bei tai, kiek žmonių naudojasi patalpomis. Dar vienas svarbus aspektas – lubų aukštis. Ne retai pabrėžiama, kad būstui, kurio lubos yra aukštesnės, reikalingas didesnis šviežio oro kiekis nei tam, kurio lubos žemesnės.

Todėl, prieš renkantis, kurią vėdinimo sistemą įsirengti savo būste, svarbu žinoti, jog mažai vietos užimantis mini rekuperatorius dėl mažesnio galingumo neužtikrins to paties vėdinimo efektyvumo kaip plokštelinis ar rotacinis rekuperatorius su šilumogrąža.  Tačiau, pastarieji taip pat gali būti skirtingų dydžių, į kuriuos verta atsižvelgti siekiant sutaupyti daugiau mažo būsto erdvės.

Rekuperatorių skleidžiamas garsas

Atsižvelgiant į tai, jog rekuperatorius su šilumogrąža dažniausiai montuojamas atskirose patalpose, tai leidžia užtikrinti nepriekaištingą vėdinimo sistemos veikimo garso izoliaciją nepriklausomai nuo to, kurį rekuperatoriaus tipą nuspręsite pasirinkti. Tai šiai sistemai suteikia pranašumą prieš butuose taip pat dažnai įrengiamus mini rekuperatorius, kurie dažniausiai skleidžia šiek tiek daugiau triukšmo. Svarbu paminėti ir tai, jog vėdinimo sistemos skleidžiamas garsas taip pat priklauso nuo ortakių kokybės: lankstūs ortakiai, dėl paskirstymo sistemos, dažniausiai sudaro galimybes garso sklidimui iš vienos patalpos į kitą, ji taip pat beveik savaime susibalansuoja. Renkantis skardinius ortakius, jiems būtinos balansavimo sklendės, taip pat dažnai naudojamos ir prisukamos difuzorių lėkštelės, per kurias tekėdamas oras taip pat skleidžia didesnį triukšmą.

Rekuperatorių energetinis naudingumas

Bute sumontuotas mini rekuperatorius taip pat pasižymi mažesniu energetiniu efektyvumu. Jei toks prietaisas bute įrengtas tik vienas, jis labiausiai panaudotą orą šviežiu keičia aplink save, o tolimesniu atstumu patalpoje vyksta natūralus oro maišymasis. Tačiau, siekiant geresnio rezultato, priklausomai nuo būsto ploto, galima įsirengti keletą tokių rekuperatorių arba papildomai virtuvėje ar vonioje sumontuoti oro ištraukimo ventiliatorių.  

Rekuperatorių įrengimo kaina

Vertinant rekuperatorių įrengimo kainą, ypač svarbu, kokioje statybų stadijoje tai nusprendžiama daryti. Rekuperatorių su šilumogrąža kaina ypač išaugs tuomet, jei šią vėdinimo sistemą bus nuspręsta įsirengti jau pilnai įsirengus būstą – atlikus visus apdailos darbus. Įrengiant tokį rekuperatorių reikia padaryti ortakius, todėl ardomos lubos, po jomis montuojama vėdinimo sistema, taigi šiuo atveju papildomai kainuos ne tik ardymo darbai, bet ir  sienų rekonstrukcija po jų atlikimo. Siekiant išvengti papildomų remonto išlaidų, bet norint įsirengti rekuperatorių su šilumogrąža, ne retai pasirenkamas variantas, kai ortakiai įrengiami palei lubas prie sienų, juos paslepiant iš gipskartonio sumontuojamose dėžutėse. Šiuo atveju taip pat reikia gerai apsvarstyti, kur geriausia montuoti rekuperatorių bei kaip trumpiausiu keliu iki jo pakloti ortakius.

3 priežastys, kodėl rotacinis rekuperatorius nėra tinkama Lietuvos klimatui

Taigi, žinant, į kokias pagrindines savybes reikia kreipti dėmesį renkantis profesionalią rekuperacinę sistemą, pasirinkti rekuperatorius butui tampa kur kas lengviau. Lyginant dvi populiariausias šilumokaičių rūšis – plokštelinį ir rotacinį rekuperatorius, akivaizdžiai išryškėja pirmojo pranašumai mūsų klimato zonoje.

Mažesnis efektyvumas

Tiek entalpinis plokštelinis, tiek kondensacinis plokštelinis rekuperatoriai mūsų klimato zonoje pasižymi didesniu efektyvumu nei bet kurios rūšies rotacinis rekuperatorius. Plokštelinis rekuperatorius gali atgauti iki 90-95% jau panaudotos šilumos energijos, kai rotacinis pasižymi tik 80-85% šilumogrąža. Kondensato nesusidarymas plokšteliniame šilumokaityje taip pat stipriai atitolina apsaugos nuo užšalimo poreikį. 

Iš pirmo žvilgsnio taip pat gali pasirodyti, jog rotacinis šilumokaitis žiemos metu, dėl jo veikimui nereikalingo pirminio šildytuvo ir neegzistuojančios užšalimo grėsmės, yra geresnis vėdinimo sistemos pasirinkimas. Tačiau svarbu akcentuoti, kad esant žemai temperatūrai rotacinis rekuperatorius naudoja pakankamai daug elektros, o tai itin didina šildymo kaštus. Plokšteliniame rekuperatoriuje nuo -10 ℃ pirminis šildytuvas mūsų klimato zonoje naudojamas ypač retai, o esant šiltesnei žiemai – vos kelias dienas per metus. 

Sudėtingesnė eksplotacija

Kalbant apie rekuperacinių sistemų eksplotaciją, pagrindiniu skirtumu tampa tai, jog  plokštelinis šilumokaitis neturi judančių dalių, todėl, apart dulkių išvalymo, jam didesnė priežiūra nėra reikalinga. Rotacinio rekuperatoriaus atveju, rotoriaus būgnui nuolatos sukantis, dažniausiai pasitaikanti bėda – nutrūkęs diržas. Tiesa, garantiniu laikotarpiu gamintojas taisymu turėtų pasirūpinti pats, tačiau tai nepadeda išvengti neveikiančio rekuperatoriaus sukeltų nepatogumų.

Mažas drėgmės grąžinimas

Patalpose, kuriose praleidžiame didelę dalį savo laiko, komfortabilus drėgmės lygis – ypač svarbus tiek mūsų sveikatai, tiek produktyvumui. Todėl, svarbu žinoti, jog pasirinkę rotacinį rekuperatorių savo patalpoms, su drėgmės trūkumu galite susidurti gana dažnai. Jo pagalba atgaunama tik iki 40 % patalpų drėgmės, o, lauko temperatūrai pakilus iki 0 ℃, drėgmė beveik neatgaunama. Daug efektyvesniu pasirinkimu drėgmės atgavimo atžvilgiu šiuo atveju galėtų būti entalpinis šilumokaitis, pagamintas iš polimerinės membranos plokštelių ir leidžiantis susigrąžinti iki 70-80% iš patalpų su panaudotu oru pašalinamos drėgmės.

Prastesnis sandarumas 

Rotacinės vėdinimo sistemos bute atveju galima pastebėti ir sąlyginai didesnį nesandarumą. Nors rotoriaus būgnas yra izoliuotas specialiais šepetėliais, kurie, šiam nuolat sukantis, turi riboti šalinamo oro patekimą į naujo, tiekiamo oro srautą, jo nesandarumas vis tiek siekia iki 5%. Plokšteliniam šilumokaičiui būdinga kur kas paprastesnė konstrukcija – dėl specialios polimerinės medžiagos kondensatas praktiškai nesusidaro, todėl tokiam rekuperatoriui nereikalinga kondensato nubėgimo sistema, o jo vidinis nesandarumas siekia tik iki 1%.